Istorija

XIX a. istorinis kontekstas yra permainingas: revoliucijos seka viena kitą, sparčiai vystosi pramonė, o kartu didelė visuomenės dalis vis labiau skursta, nepakanka senų atsakymų iškylantiems naujiems socialiniams ir filosofiniams klausimams. XIX a. Prancūzijoje kuriasi stebėtinai daug vienuolijų, tarsi pati Šventoji Dvasia ieškotų būdų, kaip galima padėti visuomenei, kuri išgyvena istorinį lūžį.

Marija Eugenija

Marija Eugenija

1839 m. balandžio 30 d., per šv. Kotrynos Sienietės šventę, Paryžiuje, Feru gatvėje, esančiame bute, susibūrė pirmoji seserų bendruomenė.  Kiekvienais metais Marija Eugenija šią dieną (balandžio 30 d.) šventė kaip kongregacijos įkūrimo dieną ir vėliau tardavo: „Mūsų kongregacijos pradžia buvo tokia silpna ir bejėgė, tokia neproporcinga tam gėriui, kurį Viešpats malonėjo per ją padaryti, jog mes net nedrįstume to pasakoti, jeigu tai neliudytų, kad kaip tik tada, kai trūksta žmogiškos stiprybės ir išminties, akivaizdžiai atsiskleidžia, jog šie darbai yra Dievo.“ Vienuoliškas gyvenimas įgavo kasdienį ritmą: seserys kartu meldėsi, studijavo, dirbo ūkio darbus ir širdyse saugojo didįjį sumanymą.

Kunigas T. Combalot

Kunigas T. Combalot

Kunigas T. Combalot (Kombalo) daug pagelbėjo naujai bendruomenei, bet kartu dėl savo staigaus ir permainingo būdo tapo išbandymu. Jis sudarė studijų programą, įkvėptą tikėjimo ir meilės Bažnyčiai bei Mergelei Marijai; kvietė pasišvęsti aristokratijos šeimų dukterų auklėjimui; turėdamas didelį bičiulių ratą, padėjo Marijai Eugenijai susitikti su svarbiais visuomenės ir Bažnyčios lyderiais. Nepaisant viso naujos bendruomenės trapumo, ji tapo maldos oaze ir mokyklos mergaitėms užuomazga. 1841 m. spalio mėnesį Paryžiuje seserys atidarė savo pirmąją mokyklą mergaitėms.

Garbingo amžiaus sulaukusi Marija Eugenija, 1884 m., praėjus pusei amžiaus nuo įkūrimo pradžios, rašo: „Sugrįždama mintimis į tas pirmąsias dienas ir regėdama visa, ką Viešpats mums yra padaręs (…), supratau, kad mūsų darbe viskas yra iš Jėzaus Kristaus, viskas priklauso Jėzui Kristui, viskas turi būti dėl Jėzaus Kristaus. Mes pradėjome savo veiklą mažame varganame kambarėlyje, paskui išsinuomotuose namuose. Buvome kelios neturtingos mergaitės be vietos šioje žemėje… Dievas davė mums viską. Viskas atėjo iš Jo, taigi viskas priklauso Jam ir turi būti Jam sugrąžinta!“