Dvasingumas

Asumpcionistinis dvasingumas kyla iš Jėzaus Kristaus Įsikūnijimo slėpinio kontempliavimo. Tikėjimas Įsikūnijusiu Dievu ragina darytis artimu kiekvienam žmogui, mylėti savo laikmetį, drąsiai ir su pasitikėjimu skelbti Evangeliją ir ją atpažinti įvairiose kultūrose. Marijos Dangun Ėmimo seserys gyvena seseriškose bendruomenėse, kurios yra dalinimosi tikėjimu, o kartu ir kasdienių rūpesčių bei džiaugsmų vieta. Bažnyčia nuo pat kongregacijos įkūrimo patikėjo bendruomenei ugdymo misiją, kuri kyla iš tikėjimo Kristumi ir įsitikinimo, kad ugdymas yra puikus įrankis, kuriant krikščioniškomis vertybėmis grįstą visuomenę. Ugdymo misija nėra tik seserų veikla ar darbas, bet yra jų pašvęstojo gyvenimo dalis: uoliai skelbti Evangeliją ir padėti įvairaus amžiaus žmonėms visapusiškai augti ir atrasti gyvą tikėjimą, kuris perkeičia gyvenimą.

Šv. Marija Eugenija norėjo, kad seserys gyventų kontempliatyvų, ištikimą didžiųjų vienuoliškų ordinų tradicijai, gyvenimą. Tais laikais buvo reta, kad moterys, ypač turinčios apaštalavimo misiją, melstųsi Liturginėmis valandomis (t. y. skaitytų brevijorių) lotynų kalba, skirtų nemažai laiko Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, vidinei maldai.  Marija Eugenija ne tik skatino tam seseris, bet ir bandė įtikinti Bažnyčios vyresniuosius, kad jauna kongregacija sugebės derinti kontempliatyvų ir apaštališką gyvenimą, kad jų apaštališkas gyvenimas yra įmanomas, atsigręžiant į Dievą maldoje.

Ši apaštališko ir kontempliatyvaus gyvenimo tradicija gyva ir šiandien. Seserys bendruomenėje meldžiasi rytmetinę, dieninę, vakarinę, naktinę ir aušrinę (skaitinių liturgijos) maldą. Kasdien skiria laiko vidinei maldai ir Švenčiausiojo Sakramento adoracijai. Dvasiniam gyvenimui būtinas asmeninis dvasinis palydėjimas, dvasinis skaitymas, studijos – tuo seserys nuolat raginamos. Bendruomenė stengiasi kartu švęsti Eucharistiją savo namų koplytėlėje, o kai tam nėra galimybių, seserys dalyvauja šv. Mišiose parapijose.