Asumpcionistinių vienuolijų šeima

t. Alzonas

Tėvas Alzonas, asumpcionistų įkūrėjas

Marijos Dangun Ėmimo (Maria assumpta) šeimai taip pat priklauso dar keturios kongregacijos: tėvai asumpcionistai (kongregacija įkurta 1845 m. tėvo Alzono), artimai su jais bendradarbiaujančios Seserys oblatės (kongregacija įkurtoa 1865 m.), Mažosios seserys – darbininkų apaštalės (kongregacija įkurta 1886 m.)  bei Orantės (kongregacija įkurta 1896 m.), savo malda lydinčios Bažnyčią ir pasaulį.

Besikuriant Marijos Dangun Ėmimo seserų kongregacijai (RA), Marija Eugenija susipažino su Tėvu Alzonu (Père d’Alzon). Tarp jų užsimezgė ilga ir nuostabi draugystė. Ji bendradarbiavo su Tėvo Alzono įsteigta Tėvų Asumpcionistų (AA) vienuolija. Nauja kongregacija gimė 1845 m. Nime, Prancūzijoje. Ši vienuolija dirba skleisdama Dievo karalystę per tikėjimo mokymą, atsakingų pasauliečių formavimą, krikščioniškų pašaukimų ugdymą, remdamiesi Bažnyčios doktrina, socialiniu mokymu ir ekumenizmu. Tėvai aktyviai naudojosi to meto nauja komunikacijos priemone – spauda, steigė spaustuves, leido knygas, laikraščius. Vienuolių asumpcionistų misija plėtėsi Balkanų kraštuose ir jie paprašė Marijos Dangun Ėmimo seserų atvykti į talką. Bet sesuo Marija Eugenija negalėjo atsiliepti į šį prašymą dėl seserų vienuolijos trapumo ir mažumo. Skatinamas misionieriško uolumo 1865 m. Tėvas Alzonas įkūrė Asumpcionisčių Oblačių (OA) seserų kongregaciją. Pirmiausia jas išsiuntė dirbti į Rytų Europos šalis, kur gimė jų ekumenizmo misija. Asumpcionisčių  oblačių charizma – evangelizacija, krikščionių vienybė ir tarnystė vargstantiems. Dvi Marijos Dangun Ėmimo seserys buvo „paskolintos“ padėti besikuriančiai bendruomenei, o jų pirma vyresnioji motina Emmanuel-Marie Correnson neretai kreipdavosi į Mariją Eugeniją dėl patarimų apie vienuolišką gyvenimą.

Tėvas asumpcionistas Etienne Pernet dalyvavo ir steigiant dar vieną vienuolišką šeimą. Jis su Marie-Antoinette Fage įkūrė Mažųjų Asumpcionisčių (PSA) seserų kongregaciją. Sujaudintas to meto darbininkų klasės skurdo, Tėvas Etienne Pernet   pasiūlė evangelinį atsakymą: artumu, paprastais darbais, patarnavimais liudyti Tėvo meilę tarp vargingųjų, darbininkų ir jų šeimų. Gyvendamos bendruomenėje „Mažosios Asumpcion seserys turi misiją skelbti Jėzų Kristų darbininkų šeimose ir dirbti Karalystės atėjimui tarp vargstančių“ (E. Pernet).

1896 m. tėvas Francois Picard, tuometinis Asumcionistų generalinis vyresnysis, įkūrė penktąją asumpcion šeimą – Asumpcionistes Orantes (ORA). Jėzus Eucharistijoje yra jų kontempliacijos gyvenimo šaltinis, kurią jos išgyveną žmonių apsuptyje. Išlikdamos maldoje jos gyvena seseriškose bendruomenėse, nedideliuose namuose, butuose. Jos liudija Dievo Artumą pasaulyje.

Nuo pat pradžių tarp visų Asumpcionistinių vienuolijų buvo glaudus bendradarbiavimas. Ta pati šeimos dvasia, kristocentriškas dvasingumas, apaštališka veikla įsišaknijusi kontempliacijoje, prisirišimas prie Bažnyčios, meilė Švč. Mergelei Marijai ir jos Dangun Ėmimo paslapties, kaip žmogaus išaukštinimo ir atbaigimo kontempliacija, jungia visas šeimas.